Žlugusios santvarkos palikimas – apgriuvę pastatai – darko ne vienos Lietuvos vietovės veidą. Tarsi karo audrų nuniokotos buvusios galvijų fermos, garažai, sandėliai, baigiami išardyti po plytą, o kur dar parduotuvės, valgyklos ir kiti tarybinių laikų griuvėsiai. Tiesa, tokio palikimo atsirado ir po pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio, kuomet buvo privatizuojami įvairūs pastatai, griebtasi jų įrengimo ar perstatymo, o vėliau, neišdegus užmačioms, viskas palikta likimo valiai. Ir nors šių „vaiduoklių“ savininkai ramiai laukia geresnių laikų, bet juos naikina gamtos jėgos, nesnaudžia vandalai ir vagišiai, todėl apleistas turtas pamažu tapo nemalonia našta kiekvienam gyvenančiam jų kaimynystėje.
Gražus ir vis gražėjantis Birštonas taip pat turi tokių juodų dėmių. Kaip pasakojo Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Romualdas Grigaras, apleisti pastatai, esantys Birštono savivaldybėje, yra užregistruoti, o jų savininkams išsiuntinėti raštai, nurodantys tvarkyti ir prižiūrėti nuosavybę. Daug jų į nurodymus atsiliepė raštu, kai kurie atvyko pasikalbėti asmeniškai, paaiškinti susidariusių aplinkybių. O tos aplinkybės daugelio gana panašios – tvarkoma dokumentacija, laukiama investicijų, rengiami projektai ir kt. Tiesa, pasak R. Grigaro, galima pasidžiaugti, kad kai kurie pastatai iš tiesų prikeliami naujam gyvenimui, kaip buvusioji „Spalio“ sanatorija, kuri jau greitai gali tapti vienu iš kurorto traukos objektų. Kitų pastatų savininkų planai taip pat patrauklūs – paruoštas projektas buvusioje pirtyje įrengti sveikatingumo kompleksą, baigiamas rengti detalusis buvusios turistinės bazės rekonstravimo projektas, investicijų laukiama ir buvusios vaikų poilsio stovyklos pertvarkymui. Paraginti savivaldybės, pasak R. Grigaro, kai kurie apleistų pastatų savininkai pradėjo prižiūrėti aplinką, šiek tiek tvarkyti pavojų keliančius statinius. Vis dėlto, keblumų daug – kai kurie pastatai perparduodami, todėl reikia ieškoti naujųjų jų šeimininkų, vieni savininkai išvykę į užsienį ir sunkiai surandami, kiti nekreipia dėmesio į paraginimus. Dėl to buvusiųjų poilsio namų savininkui yra padidintas turto mokestis, o dėl buvusios mokyklos – internato gautos savininko garantijos, kad pastatas bus prižiūrimas ir tvarkomas. Daugeliui niūrius pamąstymus keliantis nebaigtas gydyklų kompleksas Birštono prieigose, vadinamasis „Pentagonas“, vis dar lieka ramybės stadijoje. Jo savininkas, anot R. Grigaro, pranešė, jog šiuo metu vyksta inžineriniai pastatų tyrimai dėl eksploatacijos, todėl žadėtųjų pertvarkų dar teks palaukti. Bet viena yra privatūs asmenys, kita – valstybė. Buvusioji kurorto laboratorija priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai, o šioji savo turto prikelti naujam gyvenimui neskuba, prižiūrėti taip pat nelabai nori, į kiekvieną savivaldybės užklausą atsiųsdama išsamius ir nedaug naudos duodančius atsakymus.
Pastatų, turinčių šeimininkus, bet netvarkomų, neprižiūrimų ir keliančių pavojų aplinkiniams, savivaldybėje yra ne viena dešimtis, bet veiksmingų įstatymų, galinčių paskatinti jų savininkus prižiūrėti savo turtą, maža. Darbo savivaldybės specialistai turi daug, kol išaiškina ir suranda apsileidėlius, bet kas iš to. Nedaug tegelbsti turto mokesčio didinimas, raginimo raštai, pokalbiai ir grūmojimai, todėl ir stūkso „juodosios dėmės“, gadindamos miesto įvaizdį ir gyventojų nuotaiką, o jas panaikinti kol kas sekasi sunkiai.
