„O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona?
– Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai savo pastovumu galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę“.( Alfonsas Eidintas)
Iki kovo 5 dienos Birštono muziejuje veiks paroda „Pirmojo Lietuvos prezidento, 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataro Antano Smetonos (1874-1944) gyvenimo ir veiklos štrichai nuotraukose“. Nuotraukų kopijas muziejui pateikė M. K. Čiurlionio muziejaus filialas – Istorinė prezidentūra Kaune.
Naujausi istoriko, diplomato Alfonso Eidinto moksliniai tyrinėjimai (Alfonsas Eidintas. Antanas Smetona ir jo aplinka,V., 2012) visuomenei pateikė daugybę užmirštų ir iki šiol tinkamai neįvertintų Lietuvos prezidento asmenybės ir veiklos bruožų. Atsikratome daugelio tų neigiamų A. Smetonos asmenybės aspektų, kuriuos per ilgus dešimtmečius mums suformavo sovietinė ideologija ir partokratiniai istorikai. Šiais metais minime Antano Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. Primename pagrindinius Antano Smetonos biografijos bruožus:
1) 1874 m. rugpjūčio 10 d. gimė Užulėnyje, dabartiniame Ukmergės rajone;
2) 1884 m. pradėjo mokytis Taujėnų pradžios mokykloje;
3) 1885 m. mokėsi Kartanuose, Šilų apylinkėje;
4) 1886-1890 m. vėl mokėsi Taujėnų pradžios mokykloje;
5) 1889-1891 m. mokėsi privačiai Ukmergėje ir Liepojoje;
6) 1892-1893 m. mokėsi Palangos progimnazijoje;
7) 1893-1896 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Vienas iš mokytojų buvo Jonas Jablonskis. Už atsisakymą melstis rusiškai A. Smetona ir Juozas Tūbelis (vėliau – ministras pirmininkas) ir kiti pašalinti iš gimnazijos;
8) 1897-1902 m. mokėsi Peterburgo universiteto teisės fakultete, 1899 m. buvo pašalintas už studentų streiko organizavimą, du kartus buvo kalinamas;
9) Peterburgo Universitetą baigė 1902 m.;
10) Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, dirbo advokatu Vilniaus Žemės banke;
11) 1902-1907 m. Lietuvos demokratų partijos narys;
12) 1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime;
13) 1907-1913 m. redagavo „Vilties” laikraštį, „Vairo” žurnalą, „Lietuvos ūkininką”, “ Lietuvos aido” laikraštį, bendradarbiavo „Vilniaus žiniose”;
14) 1918 m. vasario 16 d. – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras;
15) Nuo 1919 m. balandžio 4 d. iki 1920 m. birželio 19 d. – pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas;
16) 1920-1924 m. – Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas;
17) 1921-1924 m. redagavo įvairius leidinius, tarp jų „Vairo” žurnalą. 1923 m. lapkritį kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro kritinio straipsnio publikavimą „Vaire”;
18) Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje;
19) 1924 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos kūrėjas. 1925-1926 m. buvo šios sąjungos pirmininkas;
20) 1926 m. išrinktas į III Seimą;
21) 1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. 1926 m. tapo docentu. 1932 m. A. Smetonai suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaro laipsnis;
22) 1926 m. gruodžio 17 d. – vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. Perversmo dieną išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Perrinktas 1931 ir 1938 m. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d. Po Sovietų ultimatyvių reikalavimų buvo priverstas pasitraukti į Vokietiją, o vėliau į JAV;
23) 1944 m. sausio 9 d. gan mįslingomis aplinkybėmis žuvo Klivlende, JAV.
A. Smetonos valdymo metu Lietuva ekonomiškai ir kultūroje bei švietime išaugo, sutvirtėjo. Tačiau sudėtingoje pasaulio užsienio politikoje laviruoti prezidentui buvo labai sunku. Gilesnių demokratijos pradų nebuvimas, „vado kulto“ propagavimas, kritikos netoleravimas, orientavimasis ne į išmanančiuosius reikalą, o į pataikaujančius valdininkus, mėgavimasis liaupsinimu privedė iki 1940 m. valstybės veiksmų paralyžiaus. Tame nemaža ir prezidento klaida, o kartu ir didelė pamoka dabarties politikams.
Lankytojai parodoje atkreips dėmesį į prezidento žmoną – iš sulietuvėjusių dvarininkų kilusią Zofiją Chodakauskaitę, kurią prezidentas vedė 1904 m. ir su kuria susilaukė dukrų Marijos (1906-1992) ir Birutės (1906-1909) bei sūnaus Juliaus (1913-1974). Prezidentienė yra ne kartą buvusi Birštone. Prezidentas labiau mėgo Palangą ir Birštone yra buvęs tik 1935 m., pakeliui vykdamas į Varėnos karinį poligoną.
Nežiūrint asmenybės kontraversijų, Antanas Smetona buvo didelis patriotas, kovotojas už lietuvybę, lietuvių kalbą, Lietuvos vietą pasaulyje. Tikime, kad su kiekviena diena dar labiau išryškės prezidento ir signataro, siejamo su visu istoriniu tarpukario tarpsniu, įvairiapusės veiklos bruožai, o jo palaikai pagaliau atguls gimtojoje žemėje.
Mūsų lankytojui palinkėsime, aplankius mūsų parodą, aplankyti ir istorinę prezidentūrą, Užulėnio dvarą – ten tikrai pajunti prezidento aurą. O norėdami giliau suprasti A. Smetonos kontraversišką laikmetį ir prezidento galimybes, aplankykime ir Kauno „Romuvos“ kino teatre dažnai vykstantį G. Jankaus spektaklį „Smetona“. Tai tikras rekviem prezidentui, kuris iki pat paskutinės gyvenimo dienos rūpinosi Lietuvos valstybe.
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
