Angelė Tamulevičienė: „Prikelti antram gyvenimui“

Vilija Čiapaitė

2hand-drabužių namuose“, Prienuose galima pasigėrėti nors ir nedidele, bet gera energija sklindančia darbų, skirtų Kalėdiniam laikotarpiui, paroda. Spindesys, kruopštumas jaučiamas kiekviename darbelyje. Šį kartą jie neparduodami, tačiau paganyti akis gali kiekvienas, pakėlęs akis truputį aukščiau. Kodėl šie darbai nenukeliavo į Prienų krašto muziejų? Jų autorė, daugelio žinoma Psichikos sveikatos centro direktorė gydytoja psichiatrė Angelė Tamulevičienė pasakė, jog šį kartą norėjosi savo darbelius perkelti į ten, iš kur jie atkeliavo – „2hand-drabužių namus“.

Pradžių pradžia

Prieš kokius aštuonerius metus Angelė Tamulevičienė pradėjo lankyti Vilmos Krasauskienės „Dizaino studiją“. Čia, pasak pašnekovės, išmoko daug gražių darbelių, daug gamybos paslapčių. Buvo su specialia plėvele gaminami šaliai, skraistės, įvairi bižuterija, mezgama. Visos technikos buvo tarsi paruošiamasis tramplinas ateičiai. Tačiau laiko stoka, įvairios ligos ir šeimos reikalai privertė Angelę stabtelėti.

Jau ne vienerius metus dažnai lankydamasi „2hand-drabužių namuose“ atrasdavo begales bižuterijos, kuria puošdavosi. Visiškai netikėtai tai tapo visai kitu… Karoliukų ir kitokių grožybių prisirinko tiek, jog atėjo tarsi nušvitimas – juos prikelti antram gyvenimui!

Prikelti antram gyvenimui

Taigi Angelė vėl prisėdo prie kūrybinių minčių ir idėjų realizavimo stalo. Šį kartą ji pradėjo kurti pagal savo vizijas. Pasitikėdama savo vidine nuojauta, ką norėtų pamatyti savo paveiksle, kokį požiūrį jis turėtų suteikti jos ir artimųjų gyvenime ar gyvenamos patalpos interjere, pradėjo kūrybinių minčių realizavimą. Būtent darbas su šiomis medžiagomis (karoliukai, medžiagos, samanos ir kt.) suteikė Angelei tokį energijos pliūpsnį, kuris atsiranda ir jos darbuose. Daug jų padovanojo draugams, artimiesiems, tačiau paskatinta dukrų ir sūnaus šį kartą ryžosi savo darbelius pateikti platesniam žmonių ratui.

Beje, pašnekovė pasidžiaugė, jog visi trys jos vaikai turi meninių gebėjimų. Kiekvienas turi savo nišą ir kiekvienas kuria. Tai savotiška meditacija, atitrūkimas nuo kasdienybės ir, pasak Angelės, kuo daugiau palinksti prie savo darbų, tuo mažiau galvoji apie ligas, kitokius nemalonius dalykus.

Taigi pabaigai norėčiau paskatinti pasidžiaugti šios pašnekovės energija trykštančiais darbais ir palinkėti, kad visos šeimos kūriniai būtų pateikti mums, smalsiems ir ištroškusiems kažko naujo. Juk menas, rodos, mažiems ir niekam nereikalingiems mažmožiams gali duoti antrą gyvenimą, prikelti ir parodyti, jog nieko nereikia išmesti.

Taip pat skaitykite