Vidmantas Venclovas
Lapkričio 21 d. Birštono kultūros centre bus neeilinis įvykis. Birštoniškiai ir kurorto svečiai pamatys spektaklį „Troškimų ir svajonių metai“ (autorius ir režisierius Levan Sepshvili), kuriame vaidins jau daugiau nei dešimtmetį Birštone gyvenantis, dukart Lietuvos Anekdotų karalius Raimondas Šilanskas. Bet dar didesnė staigmena ta, jog R. Šilanskas vaidins Lavrentijų Beriją.
Šis spektaklis – apie tragiškus praeito amžiaus laikus, kai Tarybų Sąjungoje viešpatavo valstybinis teroras ir vadinamų laisvų respublikų piliečiai buvo tremiami, šaudami, naikinami.
Raimondas Šilanskas pripažįsta, jog nesitikėjo, kad likimas jam bus toks dosnus ir bus pasiūlytas toks vaidmuo. Dukart anekdotų karalius kviečia visus ateiti į spektaklį, pagerbti sovietų sistemos sunaikintus žmones. Raimondas priminė, jog tremtiniams ir senjorams spektaklis nemokamas, o mokiniams ir studentams – su 50 proc. nuolaida (3 €).
Šiais metais R. Šilanskas švenčia savo 60 metų jubiliejų. Šis spektaklis – lyg ir kvietimas kartu apžvelgti šį jo gyvenimo tarpsnį. Šia proga Raimondas pasidalino mintimis, kokių dalykų jis niekada neatsisakytų, jei turėtų progą dar kartą pragyventi savo gyvenimą.
Kokie bebūtų rimti pamąstymai apie jo paties gyvenimą, Anekdotų karalius išlieka savo vaidmens aureolėje.
„…Galiu dar kartą pragyventi savo 60 metų?
Kaip ten bebūtų, bet meilė mamai Anicetai ir mano vaikai Rokas ir Eglė lieka mano gyvenime. Nenorėčiau, kad mano naujajame gyvenime išnyktų scena, nes jinai ir yra mano gyvenimas.
Ir dar mane turėtų lydėti medžioklės ir žvejybos ypatumai, nes neįsivaizduoju savęs be buvimo gamtos apsuptyje ir tų dviejų dešimtmečių bendravimo su vaikais su negalia.
Mano „antrajame“ gyvenime turėtų likti Lietuvos Anekdotų karaliaus gautos nominacijos, ir noriu, kad komedijų festivalis gyvuotų daugiau nei 13 metų.
Nenorėčiau iš gyvenimo ištrinti 6 klasės nuotykių su knygomis, kurių skaitymas duodavo galimybę pasprukti nuo realybės ir išvengti klausimų, į kuriuos tada nebuvo atsakymų. Būtent nuo tų laikų į gyvenimą žiūriu „pro akinius“.
Be jokių šansų dar kartą neišgyventi kelionių po Lietuvą ir kelionės plaustu nuo Gardino iki Nidos. Taip pat vėl turėčiau gyventi laisvumo ir tvarkos oazėje – Birštone, nes šis nedidukas kurortas man suteikia keistokos, bet ypatingos dvasinės stiprybės. Ne veltui mano dabartiniai keliai visada veda į Birštoną.
O jei rimtai, tai aš ir dabar viską, ką turiu, norėčiau pakartoti, todėl dėkoju likimui, kad galiu apie tai prisiminti, papasakoti, džiaugtis ir dar judėti į priekį.
Grįžtu į dabartį ir žengiu į naują gyvenimo išbandymą ir kviečiu jus būti šio išbandymo liudininkais. Ateikit ketvirtadienį į Birštono kultūros centrą ir kartu išgyvensime tą laikotarpį, kurio tikrai nenorėtume kartoti…“
Skambutis, ir vėl prieš mano akis Anekdotų karalius, kuris ieško būdų, kaip pergabenti iš vieno Lietuvos krašto į kitą jubiliejinę ir, aišku, didžiulę žuvį.
