2018 metais užkrečiamųjų ligų susirgimų nustatyta daugiau

plautirankas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Prienų skyriaus specialistai informuoja, kad 2018 m. daugiausia sirgome per orą plintančiomis infekcinėmis ligomis. 2018-aisiais Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse buvo užregistruota 11 122 užkrečiamųjų ligų atvejai. Didžiausią jų dalį sudarė gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (toliau ŪVKTI) – 95 proc.

Be gripo ir UVKTI buvo užregistruota 585 užkrečiamosios ligos (39 – Birštono savivaldybėje ir 546 – Prienų rajone), o tai yra 8 proc. daugiau nei 2017 m.

Daugiausiai (net 61 proc.) buvo nustatyta per orą plintančios infekcijų ir ligų, kurių galima išvengti pasiskiepijus (epideminis parotitas, kokliušas, meningokokinė infekcija, pneumokokinė infekcija, vėjaraupiai, bakterinis bei virusinis meningitas, skarlatina).

Per maistą ir vandenį plintančios infekcijos ir ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką (kampilobakteriozė, jersinijozė, salmoneliozė, kitos bakterinės bei virusinės žarnyno infekcijos) sudarė 28 proc. Įvairių kirminų sukeltos ligos (parazitozės) sudarė 3 proc., kūno dangų infekcijos (niežai, pedikuliozė, grybelinės ligos) – 2 proc., erkių platinamos ligos (zoonozės) – 6 proc.

Net 98 proc. per orą plintančių infekcinių ligų 2018 m. sudarė vėjaraupiai bei skarlatina. Lyginant su praėjusiais metais, sergamumas vėjaraupiais padidėjo 2, skarlatina 4 kartus. Tokiam paplitimui palankios sąlygos yra vaikų ugdymo įstaigose, kurių auklėtiniai ir sudaro didžiausią sirgusiųjų dalį.

Vėjaraupių protrūkiai buvo užregistruoti dvylikoje, skarlatinos – keturiose vaikų ugdymo įstaigose.

Pagrindinės šių ligų profilaktikos priemonės yra: kuo ankstesnis ligonių išaiškinimas bei izoliavimas iš vaikų kolektyvo; dažnas patalpų vėdinimas; valymas drėgnu būdu. Nuo labiausiai paplitusios ligos, vėjaraupių, gali apsaugoti skiepai. Ši vakcina yra mokama. Jau antrus metus neregistruojami susirgimai skiepais valdomomis infekcijomis – kiaulyte ir kokliušu.

Praėjusiais metais Prienų rajone užregistruoti 7 nauji plaučių tuberkuliozės atvejai, tai yra 1 atveju mažiau nei 2017 metais, bei 2 recidyvo atvejai tarp anksčiau nuo tuberkuliozės gydytų asmenų. Tarp naujai susirgusiųjų yra 4 nedirbantys bei 3 pensijinio amžiaus asmenys. Birštono savivaldybėje užregistruotas vienas naujas plaučių tuberkuliozės atvejis bei vienas recidyvo atvejis tarp anksčiau nuo tuberkuliozės gydytų asmenų.

Erkių platinamomis ligomis praėjusiais metais sirgo 35 gyventojai (tai yra tik 5 proc. mažiau nei 2017 m.). Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse užregistruoti 33 Laimo ligos ir 2 erkinio encefalito atvejai. Vertinant sergamumo duomenis, pastebima, kad Birštono savivaldybėje Laimo liga susirgusiųjų asmenų skaičius yra didžiausias Kauno apskrityje.

Praėjusiais metais Birštono bei Prienų rajono savivaldybėse buvo užregistruotos 164 per maistą bei aplinką plintančios (žarnyno) infekcinės ligos (tai yra 16 proc. mažiau nei 2017 m.). Jau keli metai iš eilės dominuoja virusinės kilmės žarnyno infekcijos (57 proc.) bei nepatvirtintos (25 proc.) bakterinės žarnyno užkrečiamosios ligos. Didėja sergamumas patikslintomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis, ypač Clostridium difficile sukeltu enterokolitu (2016 m. užregistruota 3, 2017 m. – 7 , 2018 m. – 12 atvejų). Ši liga tai – specifinis antibiotikų nulemtas kolitas, kurį sukelia C. difficile toksinai. Susirgimas išsivysto ilgiau pavartojus antibiotikų, kai storajame žarnyne toksinai pažeidžia žarnyno gleivinę, taip pat galima užsikrėsti per aplinką, nesilaikant asmens higienos taisyklių. Dauguma visų žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejų buvo pavieniai, tačiau užregistruoti 7 protrūkiai (2 ir daugiau atvejų) šeimose. Didžioji jų dalis (86 proc.) buvo virusinės kilmės (priežastis: asmens higienos nesilaikymas bei pavėluotas kreipimasis į gydymo įstaigas). Per maistą bei aplinką plintančių (žarnyno) infekcinių ligų profilaktika: tinkamai valyti patalpas, saugiai tvarkyti maistą, vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju, susirgus pasilikti keletą dienų namuose.

Viena pagrindinių visų užkrečiamųjų ligų nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena.

Rankas reikia plauti: visada, kai rankos matomai yra nešvarios; kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.; prieš maisto gaminimą ir po jo; kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu; kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint rankos plaunamos kuo dažniau; po kontakto ar žaidynių su gyvūnais.

Kauno departamento visuomenės sveikatos stiprinimo  specialistė Vilija Matulevičienė

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti